Kardio treniruotės – sportuoti ar ne

Kardio treniruotės – ką žinote apie jas

 

Kaip jau daugelis žino, kardio treniruotės yra stipriai susijusios su tokiais veiksniais kaip deguonies stoka, aukštas pulsas, svorio metimas ir pan. „Kardio” trumpinys atsiradęs iš žodžio cardiorespiratory. Tokio tipo treniruotės labiausiai orientuotos į širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos darbą. Neabejoju, kad kardio Jums asocijuojasi tik su bėgimo takeliu ir dviračio mynimu.  Bet tai yra bet kokia aerobinė veikla, kai pulso dažnis pakyla maždaug iki 60% nuo maksimalaus galimo pulso dažnio. Net greitai einant, tikėtina, kad prastesnio fizinio pasirengimo žmogaus pulsas viršys 120 ar net 130 tv./min. Jau galėsime akcentuoti, kad jis atlieka kardio treniruotę. Kadangi kiekvieno iš mūsų fizinis pasirengimas, o ypač aerobinis, yra skirtingi, todėl ir kardio treniruotės gali būti labai įvairios.  Geriausias būdas išmatuoti jų naudą – stebėti pulso dažnį per ir po treniruotės.

Nuo ko priklauso kardio treniruotės efektyvumas

 

Yra du esminiai veiksniai, kurie įtakoja veiklos efektyvumą.

Keliant svorius, intensyvumą galime matuoti kilogramais ant štangos. Minant dviratį intensyvumą galime matuoti greičiu. Reguliarių kardio treniruočių metu (ypatingai grupinių treniruočių) dėmesį reikėtų atkreipti į pulso dažnį. Organizmui saugiausia ir efektyviausia riebalų deginimo zona ir kardio treniruočių riba yra 60% – 80% nuo maksimalaus pulso dažnio. Didesnio intensyvumo jums tikrai nereikia, nebent jei esate profesionalus sportininkas arba norite pamėginti nualinti savo organizmą. Kaip žinome, kuo intensyvesnė treniruotė – tuo efektyvesnė.  Jos metu sudeginsite daugiau kalorijų, tačiau tai reikalauja ne tik daugiau pastangų, bet ir tinkamo fizinio pasirengimo. Todėl rekomenduotumėme pradėti nuo lengvų, didesnių organizmo atsistatymui problemų nesukeliančių treniruočių.

Kokia rekomenduojama aerobinių treniruočių trukmė

 

Aerobinių treniruočių trukmė labai priklauso nuo intensyvumo. Koks treniruotės laiko tarpas rekomenduojamas skirtingų intensyvumų treniruotėms galite paskaityti šiuose straipsniuose – žemas intensyvumas  ir vidutinis, aukštas intensyvumas. Ne visi pakankamai laiko skirti cardio treniruotėms, tačiau rekomenduočiau joms skirti bent 30 – 60 min. ir geriausia tai atlikti laisvomis nuo kitų treniruočių dienomis (pvz., nuo jėgos treniruočių). Net pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiems žmonėms rekomenduoja kiekvieną savaitę užsiimti bent 150–300 min. vidutinio intensyvumo aerobine veikla. Tai yra maždaug 30 – 60 min. 5 dienas per savaitę.

Kuo naudingos mūsų sveikatai kardio treniruotės

 

Malonesni faktai tiems, kurie reguliariai atlieka aerobinio krūvio treniruotes. 

Čia paminėsiu tuos, kurie labiausiai įtakoja mūsų sveikatą.

• Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Aerobinis darbingumas yra bene efektyviausia priemonė gerinti funkcinius rodiklius. Pažvelgus į 1 pav., kuriame PSO nurodo daugiausiai mirčių sukeliančias priežastis, galime matyti, kad labai nemaža dalis yra itin susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema ir aerobinės veiklos nauda daugiau klausimų kelti tikrai neturėtų.
• Padeda numesti svorio. Pagrindinė priežastis, kodėl daugelis žmonių renkasi kardio treniruotes – kalorijų ir riebalų deginimas. 1 val. ėjimo metu galite sudeginti 200 – 300 kcal., o 30 min. intensyvios treniruotės metu galite sudeginti net 400 kcal., todėl tai išties geras būdas deginti kalorijas. Tačiau reikia nepamiršti ir jėgos treniruočių, jos tikrai nėra blogesnis būdas deginti kalorijas.
• Stiprina imuninę sistemą. Kad sportuojantis žmogus rečiau serga ir yra atsparesnis ligoms, girdėjome ne kartą. Reguliarūs vidutinio sunkumo aerobiniai pratimai ar treniruotės padidina tam tikrų antikūnių kiekį kraujyje – imunoglobulinus, kurie stiprina imunitetą. Dar kitaip, imunoglobulino koncentracija atspindi imuninės sistemos būklę.
• Kardio treniruotės gali pagerinti Jūsų miego kokybę, pagerinti nuotaiką, protinį darbą, sumažinti kraujo spaudimą, padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Tačiau dauguma iš šių veiksnių priklauso nuo to, kokią treniruotę pasirinksite ir kaip ją atliksite – reikia nepamiršti žmogiškumo faktoriaus ir psichologinių veiksnių. Jei atliksite labai sunkią treniruotę, pervargsite, vargu, ar Jūsų nuotaika ir protinis darbas bus pagerėję. Todėl rekomenduočiau krūvį skirstyti protingai.

 

Kodėl kardio treniruotės tokios populiarios?

 

Be šių išvardintų fiziologinių priežasčių yra dar keletas, dėl ko kardio ne tik tokia populiari fizinio aktyvumo forma. Ji pranašesnė prieš pvz., svorių kėlimą ir kitas sporto šakas. Kardio treniruotės yra saugesnės didžiajai daliai žmonių. Žinoma, kalbant apie lengvojo intensyvumo aerobinį krūvį – jis kur kas efektyvesnis ir naudingesnis specifinei žmonių grupei nei kitos treniruočių formos. Dar, kardio treniruotėms dažnu atveju nereikia inventoriaus arba reikia labai minimaliai. O dažnai nereikalauja jokių finansinių investicijų, todėl jas paprasta atlikti.